Kaip teisėtai naudoti vaizdus internete: atmintinė

Vaizdai visada padaro turinį įdomesnį, tačiau gali būti sudėtinga suprasti, kurie iš jų yra saugūs naudoti. Populiarėjant dirbtiniam intelektui, ši situacija darosi vis painesnė. Vis dėlto svarbu žinoti, kaip teisėtai naudoti vaizdus internete, kad išvengtumėte autorių teisių pažeidimų.

Kas yra autorių teisės?

Autorių teisės yra išimtinės teisės į kūrinius, kurios atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento. Tam, kad žmogaus sukurtam objektui būtų suteikta autorių teisių apsauga, tai turi būti originalus literatūros, mokslo ar meno kūrinys, kuris yra išreikštas kokia nors objektyvia forma. Autorių teisėmis yra saugomi kūriniai, bet ne idėjos, veiklos metodai ar procedūros. Šiomis teisėmis gali būti efektyviai saugomi autoriaus ekonominiai, kūrybiniai bei teisiniai interesai.

Autorių teisių apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Nr. VIII-1185). Autorių teisėms atsirasti nereikia jokios registracijos: jos atsiranda automatiškai nuo kūrinio sukūrimo momento, kai kūrinys išreiškiamas objektyvia forma. Tačiau kilus ginčui teisme, autorystę įrodyti lengviau, jei turite įrodymų: deponavimo pažymėjimą, pradinius failus su sukūrimo datomis arba pasirašytas sutartis. Be to, įstatymas nustato autorystės prezumpciją: kol neįrodyta kitaip, kūrinio autoriumi laikomas asmuo, kurio vardas nurodytas ant kūrinio ar jo kopijos. Todėl prie savo nuotraukų verta nurodyti autoriaus vardą

Autorių teises gauna kiekvienas vaizdas, vos tik jis sukuriamas. Šios teisės skirtos apsaugoti vizualinius kūrinius, tokie kaip fotografijos, piešiniai, grafikos ir kitos vizualinės meno formos, suteikiant autoriui išskirtines teises juos naudoti, platinti ir modifikuoti. Autorių teisės yra svarbios, kad kūrėjai galėtų kontroliuoti savo darbų naudojimą ir užtikrinti, jog jų kūrybinis indėlis būtų tinkamai įvertintas ir apsaugotas. Nors autorių teisių pagrindai išlieka nepakitę, jų reglamentavimas ir taikymas adaptyviai kinta, atsižvelgiant į technologijų plėtrą ir visuomenės poreikius.

Autorių teisės skirstomos į dvi grupes:

• asmenines neturtines ir
• turtines.

Neturtinės teisės saugo autoriaus asmeninį ryšį su kūriniu, o turtinės leidžia kūrinį naudoti ir už jį gauti atlygį. Pagrindiniai skirtumai pateikti lentelėje.

Bendrosios gairės vaizdų naudojimui internete

Visi, naudojantys vaizdus internete, privalo laikytis autorių teisių įstatymų, kad išvengtų teisinių problemų. Naudodami vaizdus, ypač komerciniais/marketingo tikslais, visada:

• Įsigykite reikiamas licencijas ar leidimus.
• Gerbkite su vaizdais susijusias naudojimo sąlygas.
• Atminkite, kad Lietuvoje netaikomas JAV „sąžiningo naudojimo“ (fair use) principas: be leidimo kūrinį galima naudoti tik įstatyme išvardytais atvejais, pavyzdžiui, cituojant. Jei abejojate, kreipkitės į teisininką.
• Bandykite gauti tiesioginį leidimą iš autorių teisių savininko.

Konkrečios vaizdų rūšys, kurias galima naudoti internete, ir geriausi jų panaudojimo būdai:

1. Viešojo naudojimo vaizdai (be autorių teisių apribojimų): Viešojo domeno vaizdai yra laisvai naudojami be jokių autorių teisių apribojimų. Tokiems vaizdams nereikia leidimo, tačiau jei autorius žinomas, rekomenduojame jį nurodyti – Lietuvoje autoriaus vardo teisė saugoma neterminuotai, todėl jie yra labai naudingi, kai ieškote lengvai panaudojamų vaizdinių priemonių. Prieš naudojant nemokamas nuotraukas, patikrinkite, ar jos pažymėtos „Public Domain Mark 1.0“ ženklu arba „CC0 1.0“ žyma (autorius atsisakė savo turtinių teisių). Šios žymos rodo, kad vaizdą galima naudoti be apribojimų, tačiau jos neapsaugo, jei vaizdą įkėlęs asmuo nebuvo tikrasis autorius. Todėl tokius vaizdus imkite iš patikimų platformų.
2. Creative Commons vaizdai: Creative Commons yra ne pelno siekianti organizacija, suteikianti licencijas, leidžiančias kūrėjams pateikti savo darbus viešajam naudojimui, išlaikant tam tikrą kontrolę. Creative Commons licencijos suteikia teisę naudoti vaizdus pagal tam tikras sąlygas, kurios apibrėžia, kaip vaizdas gali būti naudojamas. Yra skirtingi licencijos tipai, leidžiantys vaizdą naudoti komerciniais tikslais arba draudžiantys bet kokį keitimą. Visada reikia nurodyti vaizdo autoriaus vardą, kad būtų išlaikytos licencijos sąlygos.
3. Licencijuotos (stock) nuotraukos: Perkant komercinio naudojimo nuotraukas iš licencijuotų šaltinių, galite gauti teisę jas naudoti įvairiais būdais. Vis dėlto, atkreipkite dėmesį, kad kai kurios įmonės taiko skirtingas licencijas, todėl būtina atidžiai perskaityti sutarties sąlygas.
4. Jūsų nuotraukos: Visada saugiausia naudoti pačių sukurtus vaizdus. Kadangi esate šių vaizdų autorių teisių savininkas, galite juos laisvai modifikuoti, platinti ar net parduoti. Vis dėlto ir sava nuotrauka gali kelti riziką. Jei joje matomas atpažįstamas žmogus, nuotraukai naudoti reklamoje reikia jo sutikimo. Kito asmens prekių ženklas ar meno kūrinys kadre taip pat gali riboti komercinį naudojimą. Teisinis pagrindas – Civilinio kodekso 2.22 str. (teisė į atvaizdą).
5. Socialinių tinklų vaizdai: Vaizdų socialiniuose tinkluose autorių teisės priklauso jų autoriams – ne visada tam, kas vaizdą įkėlė. Prieš naudojant tokį vaizdą komerciniuose projektuose ar turinyje, būtina gauti autoriaus sutikimą. Tai ne tik etiška, bet ir būtina, siekiant išvengti teisinių problemų.
6. Dirbtinio intelekto (AI) sukurti vaizdai: DI įrankiai, tokie kaip DALL-E ar Midjourney, kuria vaizdus pagal jūsų nurodymus. Grynai DI sugeneruoti vaizdai autorių teisėmis nesaugomi (plačiau apie tai žemiau), todėl išskirtinių teisių į juos neįgysite. Skelbdami tokius vaizdus viešai, nurodykite, kad jie sukurti naudojant DI. Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. tai privaloma, jei DI vaizdas atrodo kaip tikras žmogus, vieta ar įvykis (vadinamoji giliaklastotė). Taip pat atminkite, kad DI sugeneruotas vaizdas gali pažeisti kitų teises, jei jame atkartojamas saugomas personažas, logotipas ar konkretaus menininko kūrinys. Teisinis pagrindas – ES dirbtinio intelekto aktas (Reglamentas (ES) 2024/1689), 50 str.
7. GIF’ai: Nors GIF’ai yra plačiai naudojami, jų teisinė padėtis gali būti sudėtinga. Dauguma GIF’ų yra filmų, serialų ar laidų ištraukos, todėl jų autorių teisės priklauso šių kūrinių savininkams. Lietuvoje JAV „sąžiningo naudojimo“ principas netaikomas, todėl komerciniame turinyje tokių GIF’ų be leidimo naudoti nerekomenduojame. Geriausia praktika yra kurti savo GIF’us arba naudoti platformas, kurios suteikia aiškius naudojimo leidimus.  

Autorių teisės ir dirbtinis intelektas (DI)

Ar DI (ChatGPT, Midjourney ir kt.) sugeneruoti kūriniai saugomi autorių teisių?

Pagal galiojantį ES ir Lietuvos teisinį reglamentavimą, autorių teisėmis saugomi tik tie kūriniai, kurie yra žmogaus kūrybinės veiklos rezultatas. Grynai dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys, be esminio žmogaus kūrybinio indėlio, autorių teisių apsaugos neįgyja. Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas autoriumi laiko tik fizinį asmenį. ES Teisingumo Teismas saugomu kūriniu pripažįsta tik paties autoriaus intelektinės kūrybos rezultatą (byla C-5/08 Infopaq).

Jei žmogus DI rezultatą reikšmingai perkuria, atrenka ar sujungia su savo kūryba, apsauga gali būti taikoma būtent šiam žmogaus indėliui. Prieš naudodami DI sugeneruotus vaizdus komerciniais tikslais, taip pat perskaitykite DI įrankio naudojimo sąlygas: jose nurodyta, kam priklauso rezultatai ir kaip juos galima naudoti.

Ši atmintinė padeda suprasti, kaip atsakingai ir teisėtai naudoti vaizdus, kad jūsų internetinis turinys būtų ne tik įtraukiantis, bet ir atitiktų visus teisinius reikalavimu.  

Pritrūko informacijos?   Jeigu domina teisinė konsultacija intelektinės nuosavybės klausimais. Taip pat skaitykite daugiau apie teisėtą vaizdų naudojimą internete.